MIGRACIJA LIETUVOJE. DŽIAUGIAMĖS GRĮŽTANČIAIS, NERIMAUJAME DĖL IMIGRANTŲ, O EKONOMINĘ KONKURENCIJĄ PRAŽIŪRIME
Medžiagą parengė „Centenary Policy Institute“ (CPI), remdamasis viešai prieinamais šaltiniais. Išvados suformuluotos remiantis nepriklausoma ekspertine diskusija, kurią CPI surengė 2026 m. rugsėjo 24 d., Plungėje laikydamasis „Chatham House“ taisyklės.
Viešose diskusijose verda aistros: vieni džiaugiasi teigiamais grįžtančiųjų piliečių skaičiais, kiti nerimauja dėl augančios imigracijos iš trečiųjų šalių.
Tuo tarpu salėje stovi visiškai nepastebėtas dramblys: Lietuva vis dar negrįžtamai praranda ir negebėja susigrąžinti pačios vertingiausios grandies – aukštos kvalifikacijos talentų, globalių profesionalų ir didžiausių mokesčių mokėtojų.
Sudėję visus prieinamus oficialius duomenis, atvėrėme tai, apie ką skambiose antraštėse nutylima:
Statistikos iluzija: Teigiamas balansas atrodo gražiai, tačiau mes vis dar prarandame kritinius specialistus (pvz., medikus ar technologijų lyderius), o grįžtančiųjų struktūroje sparčiai auga pensinio amžiaus gyventojų dalis.
Kritinės aklosios zonos: Valstybė iki šiol neskaičiuoja tikrojo migrantų ekonominio balanso (kiek mokesčių sumokama ir kiek paramos paimama), taip pat visiškai neseka talentų bei pasiturinčių asmenų išvykimo ir grįžimo srautų.
Pralaimima kova dėl mokesčių: Kol kitos ES šalys (Ispanija, Italija, Graikija ir kt.) agresyviai taiko mokesčių lengvatas ir persivilioja aukščiausią pridėtinę vertę kuriančius žmones, Lietuva neturi jokios strategijos.
Mūsų tikslas – nukreipti valstybės dėmesį ten, kur sprendžiasi šalies ateitis: į kryptingą talentų ir didžiausių mokesčių mokėtojų susigrąžinimą taikant konkrečias mokesčių bei regionų paskatas.
Atsisiųskite ir peržiūrėkite visą tyrimo medžiagą:
Comments